rock music konspekti
Embed Size (px)
TRANSCRIPT

1
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva
(konspeqti Seadgina ped. irine ebraliZem)
1. Sesavali
rok-musikis warmoSobis, ganviTarebis da mTels msoflioSi gavrcelebis
Sesaxeb uamravi, farTe mkiTxvelisTvis gaTvlili masala arsebobs, maT Soris
sxvadasxva saxis enciklopediebi, statiebi periodul gamocemebsa Tu internetSi,
mravalgvari naSromebi. samwuxarod, es masalebi ZiriTadad Seicaven rokis
sxvadasxva mimdinareobebis istoriuli warmoSobis, maTSi moRvawe jgufebis
Camoyalibebis da moRvaweobis TariRebis, diskografiebis, maT mier mopovebuli
jildoebis Sesaxeb informacias da sxva amgvar sakiTxebs ixilaven. praqtikulad am
naSromebSi ver moZebniT am mimdinareobebis an musikosebis Semoqmedebis
sociologiur Tu musikalur aspeqtze dayrdnobiT Rrma analizis mcdelobas.
aqedan gamomdinare, mocemuli kursis mizania rok-musikis, rogorc XX saukunis
udidesi musikaluri movlenis warmoSobisa da istoriuli ganviTarebis analizi,
romelic nebismieri araprofesionali pirovnebisTvis iqneba gasagebi. garda amisa,
rogorc Tavad saTauridan Cans, kursi ar iTvaliswinebs jgufebisa Tu calkeuli
Semsruleblebis biogafiul-diskografiul mimoxilvas, vinaidan, rogorc ukve
aRiniSna, es informacia didi raodenobiT moipoveba. aRsaniSnavia, rom rok-musikis
stilebad dayofa sakmaod pirobiTia, radganac rok-musikosebis Semoqmedeba xSir
SemTxvevaSi erTi mimarTulebiT ar Semoifargleba. amitomac “rok-musikis stilebis
istoriuli mimoxilvis” kursis Seswavlisas yuradReba daeTmoba mxolod im saerTo
tendebciebs, romlebmac mkafio kvali datoves rok-musikis ganviTarebis istoriaSi.
vinaidan es kursi gankuTvnilia studentTa im umravlesobisTvis, romlebsac
musikaluri ganaTleba ar gaaCniaT, amitom Sesavali Tavi daeTmoba zogierT sakiTxs,
romlis codnac dagvexmareba nanaxi da mosmenili masalis analizis dros.
pirvelyovlisa saWiroa Camovayalibod rok-musikis stilebisa da maTSi
moRvawe jgufebis Tu calkeuli Semsruleblebis Sefasebis garkveuli kriteriumebi
da aspeqtebi. TiToeuli mimdinareobis ganxilvisas Cven vixelmZRvanelebT Sefasebis
mocemuli sqemiT:
rok-musikis stilebi da maTi Camoyalibebis sociologiuri mizezebi
musikaluri Sinaarsobrivi JReradobis vizualuri
aspeqti aspeqti aspeqti aspeqti
melodia poeturi ZiriTadi gamoyenebuli vokalis sasceno da
teqsti koncepcia sakravebi manera video-efeqtebi
harmonia

2
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
ganvixiloT Sefasebis aspeqtebi, maTi Semadgeneli elementebi, raTa vicodeT,
Tu ras gulisxmobs TiToeuli maTgani.
musikaluri aspeqti: rogorc sqemaze vxedavT Sefasebis am aspeqtis ganxilvisas
musikaluri xelovnebis ori ZiriTadi elementi unda gaviTvaliswinoT – melodia da
harmonia.
melodia, rogorc cneba sakmaod advilad aRiqmeba, vinaidan nebismieri
musikaluri nawarmoebis ZiriTad minamRers warmoadgens. melodia – garkveuli
simaRlis musikaluri bgerebis kombinaciaa drois garkveul monakveTSi. aqedan
gamomdinare, sxvadasxva simaRlis musikaluri bgerebis rac ufro naklebi
raodenobaa gamoyenebuli melodiis Seqmnisas, miT ufro martivia Tavad melodiuri
naxati. da piriqiT, rac ufro metia gansxvavebuli bgera da rac ufro originaluria
maTi kombinacia, miT ufro rTulia melodiuri naxati. garda amisa, musikaluri
bgerebis kombinacia iTvaliswinebs melodiuri naxatis rogorc mdore moZraobas da
am SemTxvevaSi melodia ufro mReradi da advilad dasamaxsovrebelia, aseve
naxtomiseul moZraobas da am SemTvevaSi melodia sakmaod rTulia, an erT-or-sam
bgeraze moZraobas da am SemTxvevaSi melodia sakmaod primitiulia.
ramdenime musikaluri bgeris erTdrouli JReradoba qmnis bgeraTa
Tanxmovanebas, anu akords. Tavis mxriv, akordebis Tanmimdevruli, garkveuli
monacvleoba, rodesac erTi akordi scvlis meores da es akordebi brunaven
erTmaneTSi, qmnis harmonias. aRsaniSnavia, rom nebismier musikalur nawarmoebs
safuZvlad udevs mxolod misTvis damaxasiaTebeli akordebis monacvleoba, anu
harmonia. rac ufro naklebi raodenobis akordi brunavs nawarmoebSi, miT ufro
martivia misi harmonia, da piriqiT, rac ufro meti gansxvavebuli akordia
gamoyenebuli brunvaSi, miT ufro rTuli da mdidaria harmonia.
bunebrivia, rom rokTan mimarTebaSi melodiuri da harmoniuli simartive ar
niSnavs musikis uxarisxobas, radganac musikalur xelovnebaSi melodiac, harmoniac
da gamomsaxvelobis sxva xerxebic yovelTvis emsaxureba nawarmoebis ZiriTadi
Sinaarsis, masSi asaxuli ZiriTadi ideis saukeTeso gadmocemas.
aseve musikalur aspeqtSi unda ganixilos rok-musikisTvis damaxasiaTebeli
improvizireba, romelic sxvadasxv saxiT Tavs iCens kompoziciebis umravlesobaSi.
improvizireba, Tavisi arsiT, nawarmoebis melodiko-harmoniul monacemebze
dayrdnobiT Semsruleblis sakuTari azrebis gadmocemas warmoadgens.
poeturi aspeqti: rok-musika, rogorc xelovneba, metwilad gamoxatavs
protests romelime movlenisa Tu moqmedebis winaaRmdeg. gasakuTrebiT protestis
mamoZravebeli Zala Tavs iCens musikis am mimarTulebis ganviTarebis sawyiss etapze.
bunebrivia, rom es protesti aisaxeba poetur teqstSi. Tu poeturi teqsti
maRalmxatvruli xarisxiT gamoirCeva, maSin musikaluri aspeqtis elementebi
meorexarisxovania da ara mxolod ar uSlis, aramed exmareba teqstSi asaxuli azris
aRqmas. Tu ki poeturi teqsti sakmaod martivia, am SemTxvevaSi saWiro xdeba misi
gamdidreba gamomsaxvelobis sxva xerxebiT. rok-musikis tendenciebs Soris aris
iseTebic, sadac poeturi teqsti saerTod ar gamoiyeneba, rac musikalur aspeqts wina
planze ayenebs. aq, saTanadod, melodia-harmonia rTuli da mdidaria da nawarmoebis
ZiriTadi koncepciis gadmocemas emsaxureba.

3
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
JReradobis aspeqti: musikaluri bgeris damaxasiaTebel Tvisebebs Soris aris
e.w. tembri, anu bgeris JReradobis Seferiloba. aRsaniSnavia, rom sxvadasxva tembris
mqone sakravebis Serwyma qmnis musikis ganumeorebel elfers. vinaidan rok-musikis
Semsruleblebi, iSviaTi gamonaklisiT, iyeneben eleqtro-sakravebs, aq
mizanSewonilia gaviTvaliswinoT sxvadasxvagvari efeqtebis da tembrebis
mravalferovneba, rac Semsruleblebs sakuTari, sxvebisgan gansxvavebuli JReradobis
Seqmnis farTe saSualebebs aZlevs.
rac Seexeba vokalis maneras, igi rok-musikaSi metwilad agresiulobiT da
damaxasiaTebeli “xrinwiani” tembriT gamoirCeva. aqedan gamomdinare rok-vokalists
zalzed Zlieri vokaluri monacemebi unda hqondes, raTa vokaluri maneris
sirTuleebs da datvirTvas gauZlos.
vizualuri aspeqti: rok-musikis warmomadgenlebi, gasakuTrebiT am
mimdinareobis ganviTarebis sawyiss etapze, xSirad marTavdnen koncertebs.
satelevizio xelovnebis daxvewasTan erTad ixveweboda rok-Semsruleblebis video—
asalebis xarisxic. aRsaniSnavia rok-musikis vizualuri mxaris pirdapiri
damokidebuleba nawarmoebis SinaarsTan – vizualuri efeqtebi maqsimalurad
aZliereben msmenel-mayureblis mier nawarmoebSi asaxuli ZiriTadi ideis saukeTeso
aRqmas.
rok-musikis stilebis ganxilvisas Cven visargeblebT Sefasebis zemoTxsenebuli
kriteriumebiT da aspeqtebiT, raTa movaxdinoT am xelovnebis Camoyalibebisa da
momdevno ganviTarebis analizi.
rogorc sqemidan Cans, Sefasebis aspeqtebSi ar aris gaTvaliswinebuli
musikaluri ritmis mxare, radganac rok-musikis kompoziciebis srul umravlesobas,
Zalzed umniSvnelo gamonaklisebiT, safuZvlad udevs e.w. “Four Beat”-i, anu oTxwiladi
ritmuli naxatebi. zogierT stilSi es ZiriTadi “biti” aris ramdenadme
modificirebuli.
rokis winamorbedi Janrebi did britaneTsa da amerikaSi.
Surf Music. Garage Rock
1950-ani wlebSi aSS da mTeli msoflio gatacebuli iyo rok-en-roliT, vinaidan
am Janrs mravali, farTe msmenelisTvis sakmaod mimzidveli Tviseba hqonda. es exeba
rogorc wminda musikalur aspeqts – advilad dasamaxsovrebeli melodia, SedarebiT
martivi harmonia, ise Sinaarsobriv aspeqtsac, rac gamoixateba sasiyvarulo teqstebsa
da sacekvao ritmebSi. aRsaniSnavia, rom rok-en-roli yovelTvis asocirdeba
axalgazrdobasTan, rac ar aris gasakviri misi gansakuTrebuli energetikidan
gamomdinare.
am periodSi TiTqmis yvela jgufi, rogorc aSS-Si, ise did britaneTSi, iwyebda
Tavis moRvaweobas, rogorc rok-en-rolis Semsrulebeli. magram droTa
ganmavlobaSi zogierTi, progresulad ganwyobili musikosi Tu jgufi, cdilobda
gaerRvia rok-en-rolis CarCoebi da mis safuZvelze Seeqmna gansxvavebuli stilis
musika. didi britaneTi, miuxedavad cxovrebis konservatiuli tradiciebisa,
yovelTvis uswrebda aSS-s novatoruli ideebis CamoyalibebaSi. 1950-ani wlebis

4
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
miwuruls britanel musikosTa garkveulma nawilma Semoitana rok-en-rolisgan
gansxvavebuli elementebi – liriuli balada da erovnul e.w. “Sciffle”-tradiciebze
agebuli araordinaluri kompoziciebis kultura. am movlenebs adrindeli
britanuli rokis (Early British Rock) saxeli mieniWa da maT moumzades niadagi rok-
musikis, rogorc mimdinareobis Camoyalibebas. am mimarTulebis warmomadgenlebi
Tavis SemoqmedebaSi iyenebdnen rogorc ritm-end-bluzis da rok-en-rolis musikalur
miRwevebs, ise sakuTar, erovnul elementebs, rac sakmaod moulodnel efeqts
iZleoda. musikis tempebi varirdeba neli baladidan swraf cekvamde, sakravieri
Tanxleba sakmaod mZimea, vokalSi TandaTanobiT Cndeba rokisTvis damaxasiaTebeli
“xrincianoba”, SemsrulebelTan qceva scenaze ufro da ufro nerviul-agresiuli
xdeba. adrindeli britanuli rokis mwvervali - jgufebis “The Beatles” da “The Rolling
Stones” Semoqmedebaa.
amavdroulad aSS-s axalgazrdoba aseve imyofeboda axali tendenciebis ZiebaSi,
ris Sedegadac miviReT saintereso mimdinareoba, sadac musikis tempi sagrZnoblad
Senelda, instrumentuli Tanxleba damZimda, xolo vokaluri partia wamoiwia wina
planze da naklebad mReradi gaxda. vinaidan, musikosebi am mimarTulebiT sakuTar
eqsperimentebs metwilad mSoblebis avtofarexebSi atarebdnen, musikis es
mimarTuleba “avtofarexis rokis” (Garage Rock) saxeliTaa cnobili.
aRsaniSnavia aseve aSS-Si gavrcelebuli kidev erTi mimdinareoba, romelmac
msoflio rok-musikis Camoyalibebas Seuwyo xeli – e.w. “siorf miuzik” (Surf Music). es
mimarTuleba rokis sakravieri ganStoebis winamorbedia, radganac mas ar gaaCnia
vokaluri partia. siorf-musikosebi ZiriTadad asrulebdnen sacekvao xasiaTis
kompoziciebs, romlebic rok-en-rolisgan gansxvavebiT ufro didi daZabulobiT
gamoirCeodnen, iTxovdnen Semsruleblisgan sakmaod maRal teqnikur momzadebas da
xSirad aziuri musikisTvis damaxasiaTebel elementebs Seicavdnen. garda amisa
yvelaze didi yuradReba eTmoba solistis improvizacias.
aseve aRsaniSnavia, rom 1950-ani wlebis miwuruls kaliforniis StatSi moRvawe
jgufebis garkveuli nawili did yuradRebas sasiamovno jReradobis mravalxmianobas
aqcevda, ramac mravalxmian roks daudo safuZveli. SemdgomSi am jgufebis
Semoqmedebas “kaliforniis JReradoba” (California Sound) daerqva.
Sejamebisas SesaZlebelia Camovayalibod is saerTo tendenciebi, romlebic
axasiaTebs zemoTganxilul stilebs da amzadeben rok-musikis mniSvnelovani stilebis
Camoyalibebas:
musikaluri aspeqti – melodia kargavs “tkbil” sasiamovno elfers,
harmonia rTuldeba
Sinaarsobrivi aspeqti – poeturi teqsti metwilad sasiyvarulo rCeba,
magram TandaTanobiT mZafrdeba lirizmidan tragizmamde
JReradobis aspeqti – rokis winamorbedi mimarTulebisTvis albaT
yvelaze mniSvnelovani aspeqtia, radganac swored am mimdinareobebSi
Camoyalibda da daixvewa rok-jgufis tradiciuli Semadgenloba – sami
eleqtro gitara da dasartyami sakravebi; garda amisa vokalis maneramac
SeiZina is Seudarebeli “xrinwi”, romlitac ase ixibleba axalgazrdoba
mravali aTwleulis ganmavlobaSi

5
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
vizualuri aspeqti – metwilad am jgufebis gamosvlebi vizualurad ar
iyo gaformebuli, scenaze tradiciulad iyo ganlagebuli sakravebi da
Semsruleblebi; mxolod “kaliforniis JReradobis” warmomadgenlebi
cdilobdnen dadgmuli moZraobebiT gamoecocxlebinaT scenis
statikuroba.
warmomadgenlebi:
adrindeli britanuli roki _ Alexis Korner, The Kinks, The Pretty Things, The Animals,
The Yardbirds, The Who, The Rolling Stones, The Beatles
Garage Rock – The Kingsmen, The Trashmen, The Rivieras, Paul Rever & The Raiders, The Sonics,
The Standells, New Colony Six
Surf Music – Dick Dale, The Surfaris, The Beach Boys, Jan & Dean
2. folk-roki; qanTri-roki (Folk Rock; Country Rock)
1960-an wlebSi aSS-Si yalibdeba musikis axali mimarTuleba, romelic dRes
cnobilia “Folk Rock”-is (folk-roki), xandaxan “Country Rock”-is saxelwodebiT. rok-
musikis es mimdinareoba amerikis qalaquri simReris kulturuli tradiciebis
niadagze aRmocenda. tradiciul qalaqur simReras xSir SemTxvevaSi Tavad am
simRerebis Semqmnelebi asrulebdnen akustikuri gitaris (xSirad TviTonve tuCis
harmonikazec ukravdnen) an e.w. “jag-bendebis” (Jug-Band; jug – Tixis jami) TanxlebiT, am
simRerebis melodiur-harmoniuli mxare simartiviT da gulwrfelobiT gamoirCeoda,
poeturi teqstebis Tematika asaxavda umuSevrobis, emigraciis, gadasxlebis,
samSoblos mimarT nostalgiis, studenturi cxovrebis an bohemis (sxvadasxva dargSi
moRvawe Tavisufali xelovanebi) da sxva amdagvar problemebs. TandaTanobiT e.w.
“saavtoro simReris” Semsruleblebma myari adgili daimkvidres amerikis
sazogadoebriv-socialur cxovrebaSi, radganac Semsruleblebis didi mobilurobis
(momRerali gitariT) da saWirboroto sakiTxebis Tematikis mqone repertuaris gamo
maT xSirad patiJebdnen sxvadasxva saxis RonisZiebebze. 1960-ani wlebis meore
naxevarSi, rodesac mTeli msoflio, gansakuTrebiT ki amerika aqtiurad gamoxatavda
protests SeiaraRebis, narkomaniis, umuSevrobis, rasobrivi diskriminaciis,
studentTa da qalTa uflebebis darRvevis winaaRmdeg sxvadasxvagvari mitingebisa,
demonstraciebis, festivalebis, sayovelTao gaficvebis, svlebis saxiT, am
RonisZiebebis monawile yovelTvis iyvnen qalaquri simReris avtor-Semsruleblebi,
romlebis avtorobiT araerTi moZraobis himnia cnobili.
droTa ganmavlobaSi, 1960-ani wlebis miwuruls folk-momRerlebi ufro da
ufro rokisken ixrebian, rac harmoniis da vokalis maneris gamZafrebaSi aisaxa.
garda amisa ufro xSirad iyeneben sxvadasxva saxis wminda xalxur sakravebs, da, rac

6
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
mTavaria, eleqtro-gitarebs. folk-rokis zogierTi Semsruleblis didi zegavlena
igrZnoba rogorc aSS-s, ise didi britaneTis rokis mniSvnelovan warmomadgenlebze.
rac Seexeba did britaneTs, folk-roki aq viTardeboda sakuTar xalxur
musikaze dayrdnobiT, gasakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda folk-baladebs da
misTvis damaxasiaTebel melodiko-harmoniul Taviseburebebs. aqedan gamomdinare,
britanuli folk-roki naklebad demokratiulia, ufro mZimed aRsaqmeli da
kompoziciurad ufro rTuli. Tematika ZiriTadad sayofacxovrebo problemebs
exeboda, Tumca SeimCneoda zogadsakacobivo problemebis winaaRmdeg protestic,
Tumca SedarebiT Serbilebuli. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba britanul
erovnul sakravebs, romlebis droTa ganmavlobaSi eleqtronizaciac moxda.
ganvixiloT folk-rokis stilis ZiriTadi Tvisebebi, romlebmac garkveul
wilad niadagi moumzada rok-xelovnebis saerTo momdevno ganviTarebas:
musikaluri aspeqti – melodia da harmonia zomierad martivi, advilad
dasamaxsovrebeli da amitom Zalzed misaRebi farTe auditoriisTvis
Sinaarsobrivi aspeqti – albaT yvelaze mniSvnelovani rok-musikisTvis,
radganac rogorc poeturi teqstebi, ise ZiriTadi koncepcia protestis
yvelanairi gamoxatulebis amsaxvelia, da amitomac mZafri da energiulia
JReradobis aspeqti – folk-rokisTvis damaxasiaTebeli dasawyisSi
akustikuri, SemdgomSi ki eleqtro-gitaris Tanxleba faqtiurad
ganamtikicebs eleqtro-gitaris, rogorc rok-liders poziciebs sxva
sakravebTan SedarebiT (rok-musikis ganviTarebis ganmavlobaSi
SemuSavda iseTi termini, rogoricaa “Lead Guitar” – wamyvani gitara,
romelsac dRes “Solo Guitar” uwodeben); garda amisa, tuCis harmonikas, am
WeSmaritad amerikuli qanTri-musikis simbolos, sakmaod xSirad iyeneben
rokis sxva stilebis warmomadgenlebic
vizualuri aspeqti – vizualurad folk-rokmenebi cdilobdnen e.w.
“soflis biWunas” (Country Boy – jinsis Sarvali da qurTuki, ujredebiani
perangebi, fermerebis farTefrTebiani qudebi da Ceqma) an “soflis
gogonas” (Country Girl – igive Cacmuloba, rac mamakacebs, an Txeli Wreli
kabebi, yvavilebiT morTuli gaSlili an dawnuli Tma) imijis Seqmnas,
rac musikis aRqmins gamaZlerebel, saTanado sasceno ganwyobilebis
Seqmnis aSkara mcdeloba iyo
warmomadgenlebi:
aSS - Woody Guthry (pioneer), Roger McGuinn, The Birds, Simon & Garfunkel,
The Mamas & The Papas, Bobby Darin, The Band, Bob Dylan, Donovan, Joan Baez, Judy Collins,
Crosby, Stills, Nash & Young, Credence Clearwater Revival, Cat Stevens, Joni Mitchel
didi britaneTi – Steeley Span, Lindis Farn, Pentagle, Alan Stirell

7
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
3. bluz-roki (Blues Rock)
miuxedavad imisa, rom bluzi - XX saukunis musikaluri kulturis erTerTi
mniSvnelovani movlenaa, mocemuli kursi ar iTvaliswinebs misi, rogorc musikaluri
Janris dawvrilebiT Seswavlas. SevexebiT mxolod im elementebs, romlebic bluz-
rokis damaxasiaTebeli Tvisebebis dadgenaSi mogvexmareba.
ganvixiloT bluzis poeturi da musikaluri struqtura. bluzis poeturi
teqstis strofi sami Tanabari nawilisgan Sedgeba, sadac TiTo nawili leqsis erT
striqons warmoadgens. rogorc wesi, pirveli da meore striqoni identuria, xolo
strofis damaboloebeli mesame striqoni Semajamebeli informaciis matarebelia.
magaliTad:
Everybody knows me moanin‟
Everybody knows me moanin‟
But I‟m moanin‟ „cause I lost my little baby!
bunebrivia, rom bluzis musikaluri forma agebulia poeturi formis
gaTvaliswinebiT da amitomac sam musikalur winadadebas Seicavs.
aRsaniSnavia bluzis unikaluri damaxasiaTebeli Tviseba – gansakuTrebuli
melodika. evropul musikalur xelovnebaSi cnobilia Svidsafexuriani diatonuri
bgeraTrigebi, romlebsac xalxur kiloebs uwodeben, radganac isini evropeli
xalxis folkloridan arian cnobili. arsebobis dasawyisidanve bluzi eyrdnoba
zanguri xalxuri musikis bgeraTrigs, romelSic gansakutrebuli mniSvneloba “Off-
pitch” (“sizustes acdenili”) tonebis gansxvavebul nairsaxeobas e.w “Blue Notes”
(naRvliani, an bluzis bgerebi) eniWeba.
didi xnis ganmavlobaSi arsebobda mcdari azri, rom bluzis bgerebi mxolod
diatonuri bgeraTrigis safexurebis amaRleba an dadablebaa. sinamdvileSi ki bluzis
tonebi – damoukidebeli bgerebia, romlebsac temperirebul wyobaSi ar gaaCniaT
mkafiod fiqsirebuli simaRle, rogorc es diatonur kiloSi xdeba, da amitomac maT
“Off-Pitch” tonebi, anu swizustes acilebuli bgerebi uwodes, radganac bluzis bgerebi
temperirebul wyobaze miCveuli adamianis yurisaTvis marTlac rom “usufTaod”
JRers.
aRsaniSnavia, rom bluzSi musikaluri gamomsaxvelobis kulminacia emTxveva
frazis dasawyiss, da musikaluri azris Semdgomi ganviTareba daRmavali
mimarTulebiT mimdinareobs.
bluzs akordebis monacvleobis sakmaod mdgradi, Camoyalibebuli harmoniuli
sistema gaaCnia. harmoniuli svlebis mixedviT arCeven bluzis Semdeg saxeebs:
arqauli, klasikuri da Tanamedrove (anu modificirebuli). bluz-rokis
warmomadgenlebi ZiriTadad klasikuri bluzis harmoniiT sargebloben misi
JReradobis didi “demokratiulobis” gamo. ganvixiloT klasikuri bluzis
harmoniuli fuZe (akordebs davarqmevTYim bgeris saxels, romelzec es Tanxmovaneba
aigeba):
do - fa - do - do
fa - fa - do - do
sol - fa - do - do

8
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
rogorc vxedavT, klasikuri bluzis harmnia sakmaod martivia, igi mxolod sam
gansxvavebul akords Seicavs, magram am akordebis mocemuli kombinaciisa da
melodiaSi gamoyenebuli bluzis kilos meSveobiT iqmneba ganumeorebeli JReradoba.
bluzi aRmocenda rogorc sasimRero Janri, XX saukunis 40-ani wlebidan
sakravier musikad iqca (Rhythm&Blues), xolo 60-ani wlebidan mas axali ganStoeba
SeeZina rokis saxiT.
bluz-rokis warmomadgenlebma gamoiyenes bluzis forma da harmonia, magram
bluzmenebisa da ritm-end-bluzis warmomadgenlebisgan gansxvavebiT gaamZafres
ritmi, romelic rokisTvis damaxasiaTebel damZimebul “Four Beat”-s eyrdnoba, da
melodiuri naxatis agebisas moswydnen bluzis kilos. garda amisa sagrZnoblad
gaizarda Sesrulebis tempis siswrafec.
ganvixiloT bluz-rokis ZiriTadi Tvisebebi:
musikaluri aspeqti – nawarmoebebis melodika da SemsrulebelTa
improvizireba faqtiurad “bluzis bgerebs” aRar Seicavs, maT nacvlad
gamoiyeneba “mimsgavsebuli” amaRlebul-dadablebuli diatonuri
safexurebi; musikaluri forma Tumca samnawilianobas inarCunebs, misi
nawilebi TandaTanobiT kargaven bluzis nawilebisTvis damaxasiaTebel
“siTanabres”; harmonia eyrdnoba klasikuri bluzis akordTa
monacvleobas
Sinaarsobrivi aspeqti – bluzi, jer kidev ganviTarebis sawyiss etapze,
yovelTvis Seicavda garkveul protests, radganac asaxavda zangi monebis
mZime yofa-cxovrebas, amitomac rokmenebisTvis farTe “saprotetsto”
asparezs warmoadgenda, romlis amplituda sakmaod masStaburi iyo.
JReradobis aspeqti – ritm-end-bluzis Camoyalibeba bluzis eleqtro-
sakravebze SesrulebasTanaa dakavSirebuli, amitomac SemsrulebelTa
jgufebis Semadgenloba iseTivea, rogorc rokis sxva stilebSi – bas-
gitara, 2 eleqtro-gitara, dasartyami sakravebi. iSviaTad, magram emateba
xolme eleqtro-klaviSiani sakravebic, rac mniSvnelovania rokis sxva
stilebis CamoyalibebisTvis. bluz-rokis warmomadgenlebma bluzs
SesZines JReradobis meti simZlavre, eleqtro-gitaris sxvadasxva
efeqtebiT gamowveuli simZafre da ufro energiuli, agresiuli vokalis
manera. aRsaniSnavia, rom bluz-rokis warmomadgenlabma daiwyes rokSi
e.w. “Back Vocal”-is gamoyeneba, riTac SemdgomSi araerTi rok-stilis
musikosi isargeblebs
vizualuri aspeqti – vizualuri mxare rokis am mimarTulebisTvis
meorexarisxovania, radganac Tavad musikis gamomsaxvelobis muxti
imdenad didia, rom raime gansakuTrebul vizuals ar iTxovs.
yvelaferi zemoT Tqmuli ZiriTadad exeba bluz-rokis amerikul ganStoebas.
rac Seexeba am mimarTulebis britanel warmomadgenlebs, maT bluzis ZiriTadi
monacemebis Seswavlis Semdeg iwyes misi “gaerovnuleba”, ris Sedegadac kacobriobam
miiRo e.w. “British Blues” (britanuli bluzi). britanuli bluzis Camoyalibebis procesi
jgufebis “The Rolling Stones” da “The Beatles” SemoqmedebaSi daiwyo. momdevno
ganviTarebis Sedegad miviReT bluzis uCveulo forma, sadac SenarCunebulia

9
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
faqtiurad mxolod amerikuli bluzis musikaluri forma, xolo melodiko-
harmoniuli fuZe wminda britanulia. garda amisa, amerikul ganStoebasTan SedarebiT
nawarmoebebis tempi Senelebulia. faqtiurad, britaneTis bluzma niadagi moumzada
rokis iseT mniSvnelovan stilebs, rogoricaa fsiqodeliuri roki, hard-roki da
sxva.
warmomadgenlebi:
The Cream, John Mayall Bluesbreakers, Ten Years After, The Steppenwolf, Rory Gallagher
4. fsiqodeliuri roki (Psychedelic Rock)
1960-ani wlebis meore naxevarSi didi britaneTis rok-musikosTa garkveuli
jgufi sTavazobs sazogadoebas sxva arsebuli stilebisgan Sinaarsobrivad da
musikalurad gansxvavebul movlenas, romelmac drois mokle periodSi
axalgazrdobis usazRvro mowoneba, xolo musikis kritikosebis saocrad uaryofiTi
Sefaseba moipova. rok-musikis am mimdinareobas Tavdapirvelad kritikosebis mier
ironiulad ewoda “fsiqodeliuri roki”, xolo dRes am saxelwodebaSi bevrad ufro
meti devs, vidre mxolod ironia.
did saidumlos ar warmoadgens is faqti, rom 1960-ani wlebi kacobriobis
ganviTarebis istoriaSi aRiniSneba, rogorc uamravi problemis Semcveli periodi,
rodesac axalgazrdoba eZebda nebismier TavSesafars am problemebisgan, iqneboda es
saprotesto mitingi Tu myudro oTaxSi miRebuli gamabruebeli narkotiuli
nivTiereba, agresiuli, gamomwvevi qmedeba (“hipi”-moZraoba) Tu alkoholis
“CaxutebaSi” napovni droebiTi simSvide. axalgazrdoba eZebda xsnas iq, sadac misi
azriT es xsna eguleboda.
cnobilia, rom musikiT gatacebuli adamianebi Zalzed mgrZnobiareni arian da
ufro mtkivneulad reagireben sxvadasxva saxis kataklizmebze, vidre araxelovani
sazogadoeba. bunebrivia, rom rok-musikosebsac Seexo alkoholiT da narkotikebiT
gatacebis seni. cnobilia, rom adamianis sulieri mdgomareobidan gamomdinare
rogorc narkotiki, ise alkoholi gansxvavebul gavlenas axdens sxvadasxva
pirovnebebze. zogi agresiulia, zogi, piriqiT, daTrgunuli, zogs ulamazesi
halucinacia ebadeba, zogi ki SiSisgan gonebas kargavs. asea Tu ise, yvelaferi es
adamianis sulier diskomfortze metyvelebs, da, ra Tqma unda, mxolod zians ayenebs
mis fsiqiur Tu fizikur janmrTelobas. mravali rok-musikosi droulad mixvda amas
da usazRvro nebisyofis ZaliT saR cxovrebas daubrunda, mravalma ki Tavi Seswira
am mavneblobas. raoden cudi da arasasiamovnoa es faqti, istorias ver SevcvliT da
faqtebis falsificirebas ver movaxdenT, miTumetes, rom rok-musikas saerTod
arasaxarbielo renome aqvs farTe sazogadoebaSi, rac Zalzed samwuxaroa, vinaidan
rok-musikis ZiriTadi arsi da Sinaarsobrivi mizani – adamianis Tavisuflebaa
Zaladobis nebismieri gamovlinebisagan. ubralod am ideebis amsaxveli saSualebebi

10
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
Zalzed specifiuri da xSir SemTxvevaSi “xmauriani” da snoburi gagebiT “miuRebelia”,
rac rok-musikas gancalkevebiT ayenebs xelovnebis sxva dargebTan SedarebiT.
1960-ani wlebi – es ara mxolod sruliad sakacobrivo problemebis periodia.
am aTwleulis meore naxevarSi sazogadoebaSi Tavs iCens aseve axalgazrda
pirovnebis Sinagani konfliqti, rodesac is rasac aswavlian sruliad ar esatyviseba
garemocvas, sadac maRalfardovani grZnobebis da lozungebis nacvlad igi
usamarTlobas, sisastikes, Ralats, Zaladobas “ejaxeba”. ideologiis da sinamdvilis
amgvari usatyvisoba iwvevs araadekvatur reaqcias da adamiani iwyebs am “Cixidan”
gamosvlis sxvadasxva xerxebis Ziebas. swored fsiqodeliuri rokis
warmomadgenlebma pirvelad moaxdines pirovnebis am Sinagani konfliqtisa da
sulieri mdgomareobis sayovelTao preparireba, ramac ganapiroba msmenelTa
“mxardaWera” da kritikosTa “lanZRva”.
ganvixiloT fsiqodeliuri rokis damaxasiaTebeli Tvisebebi CvenTvis cnobili
Sefasebis kriteriumebis daxmarebiT:
musikaluri aspeqti – fsiqodeliuri rokis kompoziciebi umavlesoba
gamoirCeva sakmaod didi xangrZlivobiT, rac musikis ganviTarebis neli
tempiTaa gamowveuli. Tavad neli tempi ki “halucinogenis” moqmedebis
qveS myofi adamianis azrovnebisa da moqmedebis SenelebiTaa gamowveuli.
aqedan gamomdinare, musikaluri ganviTarebis neli tempi msmenels
ZiriTadi ideis saukeTeso aRqmaSi exmareba. melodia xSirad
reCitatiuli xasiaTisaa (reCitativi – profesiuli terminia da
musikaluri bgerebis meSveobiT laparaks niSnavs, amitom igi erTi an
ramdenime bgeris gameorebazea agebuli da adamianis metyvelebis
bgerweraa). harmonia fsiqodeliuri rokis kompoziciebSi xSir
SemTxvevaSi mwiria, akordebis minimaluri raodenobis gamoyenebiT,
mTlianobaSi ZiriTadi ideis Cveneba, momdevno improvizaciuli
ganviTareba da misi Sejameba mimdinareobs mdored da gaSlilad.
aRsaniSnavia, rom erT kompoziciaSi metwilad gaerTianebulia ramdenime
sxvadasxva ganwyobis matarebeli monakveTi, romelic adamianis sulieri
samyaros mravalferovnebas asaxavs.
Sinaarsobrivi aspeqti – fsiqodeliuri rokis kompoziciebis
umravlesoba, miuxedavad xangrZlivi sakravieri improvizaciebisa,
aucileblad eyrdnoba sakmaod seriozul poetur teqts. poeturi mxaris
xazgasmas emsaxureba yvela danarCeni gamomsaxvelobis xerxi. swored
poeturi teqstis dominirebiTaa gamowveuli fsiqodeliuri rokis
kompoziciebis melodiko-harmoniuli simartive, radganac am SemTxvevaSi
musika ar unda uSlides teqstis da ZiriTadi ideis aRqmas. teqstebis
Tematikis amplituda Seicavs adamianis sulieri mdgomareobis srul
speqtrs – sasowarkveTilebidan udides aRmafrenamde.
JReradobis aspeqti – sayuradReboa jgufis Semadgenloba, romelSic am
mimarTulebis musikosebma erT-erT aucilebel sakravad gitarebTan da
dasartyamTan erTad eleqtro-klaviSiani sakravebic SemoiRes. yvela am
eleqtronul sakravs gaaCnda efeqtebis sakmaod farTe speqtri, rac
ZiriTadi ideis gadmocemis arss mravalferovnebas aniWebda da saocrad
moulodneli da uCveulo JReradobis sawindari iyo. saimprovizacio

11
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
monakveTebs, rogorc wesi, eleqtro-gitara asrulebs, magram zogjer
klaviSiansac ekisreba, rac momgebianad ganasxvavebda am stilis
warmomadgenlebs sxva mimdinareobebis jgufebisgan. aRsaniSnavia, rom
fsiqodeliur rokSi moRvawe momRerlisgan gansakuTrebuli vokaluri
monacemebi ar moiTxoveba, radganac kompoziciebis ganviTareba mdorea
da teqsti sakmaod martiv minamRers eyrdnoba, aq ufro fasobs xmis
tembri (feri), vidre simZlavre. fsiqodeliuri rokis kompoziciebSi
xSiria beq-vokalis gamoyeneba, romelsac iyenebdnen rogorc damatebiT
fers JReradobis gasamdidreblad.
vizualuri aspeqti – Tavad fsiqodelia iZleva udides biZgs vizualisken,
fsiqodeliuri rokis saukeTeso warmomadgenlebis sasceno gamosvlebi
WeSmariti sanaxaobaa. aRsaniSnavia, rom ganaTebis sxvadasxva efeqtebis
gamoyenebis meSveobiT musikosebi kompoziciebis ZiriTadi ideebis
msmenelamde miwodebis umaRles dones aRweven. metwilad isini ganaTebis
ferebiT eqsperimentireben da, SeiZleba iTqvas, scenaze qmnian ferebis
daxvewil simfonias.
amerikam aitaca britanelebis mier SeTavazebuli idea da 1960-ani wlebis
miwuruls-1970-ani wlebis dasawyisSi fsiqodeliuri rokis sakuTar versias
sTavazoben axalgazrdobas. britanelebisgan gansxvavebiT kompoziciebis
xangrZlivoba Semcirda, musikaluri ideebis ganviTareba naklebad mdorea da ufro
energiuli, Tumca eleqtro-klaviSiani sakravebi aqvT gamoyenebuli, upiratesobas
mainc rokis tradiciul Semadgenlobas aniWeben.
warmomdagenlebi:
didi britaneTi – Canned Heat, Velvet Underground, Pink Floyd (fsiqodeliuri rokis fuZemdebeli
da msoflio donis miuwvdomeli mwvervali)
aSS – Big Brothers&The Holding Company, Country Joe&The Fish, Jefferson Airplane, Grateful Dead,
The Doors (amerikuli fsiqodeliuri rokis “klasikosi”)
5. hard-roki (Hard Rock)
fsiqodeliuri rokis Camoyalibeba-ganviTarebis paralelurad, 1960-ani wlebis
meore naxevarSi did britaneTSi Caisaxa da ganviTarda rok-musikis kidev erTi,
aranakleb mniSvnelovani stili, romelsac folk-rokisa da bluz-rokis britanuli
ganStoebebis miRwevebi daedo safuZvlad da romelic sakmaod gansxvavdeboda
fsiqodeliuri rokis stilisturi monapovrebisagan.
rogorc Seefereba rok-musikas, am stilis warmomdagenlebi yvela arsebuli
problemis winaaRmdeg protests gamoxatavdnen, magram maTi protestis saxe

12
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
gansxvavebuli iyo. ase, magaliTad, Tu ki rok-musikis sxva stilebis Semsruleblebi
faqtiurad faqtebis konstatacias awarmoebdnen, ikavebdnen ra zedamxedvelis
pozicias, am stilis warmomadgenlebi msmenels aqtiuri qmedebisken mouwodebdnen da
sTavazobdnen movlenebSi uSualo monawileobas, raTa realurad SeecvalaT samyaro.
xSirad am stilis mimdevrebs da Tayvanismcemlebs agresiulobaSi adanaSaulebdnen,
sinamdvileSi ki es ara agresiuloba, aramed axalgazrdobis ganuzomeli energiis
Sadrevani Cqefda, Sadrevani, romlis wyaroc uaRresad humanuria. ubralod is
xerxebi, romlebsac am stilis Semsruleblebi iyenebdnen, im periodis saSualo
sazogadoebisTvis autanlad “xmauriani”, gaugebari da amitomac miuRebeli iyo. XXI
saukunis poziciidan yvela is miTqma-moTqma, romelic maSin am stilis irgvliv
TareSobda sasacilod gveCveneba, radganac am stilSi moRvawe musikos-
Semsruleblebi WeSmarit musikas qmnidnen da maT mier Sesrulebuli araerTi
kompozicia dResac ar kargavs aqtualobas. am kompoziciebis mosmeniT araerTi
Taobaa aRzrdili, mravali maTgani dResac hitebad iTvleba da ra aris xelovnebis
nimuSis Sefasebis yvelaze seriozuli kritikosi, Tu ara dro, romlis gamocdac am
kompoziciebma brwyinvaled Caabares.
ra Tqma unda, nebismier wess gamonaklisi gaaCnia. am stilis warmomadgenlebs
Soris, marTalia mcire raodenobiT, magram iseTebic iyvnen, (ZiriTadad aSS-Si),
romlebmac realuri cxovrebis realur problemebs “satanistur” sarCuls udebdnen,
riTac sazogadoebas am stilisadmi kidev ufro uaryofiTad ganawyobdnen.
am stils Tavad misma Semsruleblebma “hard-roki” (anu, mZime roki) uwodes,
rasac ganapirobebda damaxasiaTebeli Tvisebebis mTeli rigi:
musikaluri aspeqti – hard-rokis warmomadgenlebi inarCuneben folk-
rokisTvis damaxasiaTebel e.w. “kupletur” formas (ZiriTadi minamReri –
misamReri). kompoziciebis sakmaod rTuli, didi energetikiT damuxtuli
melodiebi imdenad gamomsaxvelia, rom advilad dasamaxsovrebelia.
harmonia SedarebiT martivia, radganac ZiriTadi aqcenti keTdeba
melodiasa da saimprovizacio monakveTebze, Tumca es improvizaciebi sxva
stilebTan SedarebiT ufro xanmoklea. rac Seexeba hard-rokis
“satanistur” ganStoebas, misi musikaluri mxare uaRresad primitiulia
da kompoziciebi ZiriTadad erTi da imave melodiur-harmoniuli
elementis brunvazea agebuli.
Sinaarsobrivi aspeqti – aRsaniSnavia, rom hard-rokis kompoziciebis
poeturi teqstebi musikis msgavsad energiuli da mZafria, maTSi
gamoxatuli protesti ara pasiuri, aramed moqmedia, leqsebis wyoba
lakonuri da basria. nawarmoebis mTavari idea gadmocemulia mkveTri
ferebiT, yovelgvari naxevartonebis gareSe, teqstis Sinaarsi Seicavs
movlenebis piradpir, aravualirebul miniSnebebs da amitom Zalzed
gamomsaxvelia. “satanisturi” ganStoebis poeturi teqstebi mistikur
Tematikazea agebuli da ZiriTadad msmenelis “SeSinebis” mizans
emsaxureba.
Jreradobis aspeqti – hard-rokis jgufebis Semadgenloba tradiciulia,
xandaxan iyeneben eleqtro-klaviSian da Casaber sakravebs. aRsaniSnavia
dasartyami sakravebis rolis gazrda, radganac rokis e.w. “damZimeba”
ZiriTadad dasartyami sakravebis mkveTri “Four Beat”-is xarjze xdeba.

13
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
garda amisa, hard-rokSi dasartyami ara mxolod Tanxlebaa, aramed
solo-sakravia (kompoziciebSi xSirad dasartyamze solo-improvizacia
sruldeba). swored am stilis miRwevad iTvleba rok-musikaSi dasartyami
sakravebis mniSvnelobis faqtiurad gaTanabreba eleqtro-gitarasTan,
rogorc wamyvan sakravTan. vokalistis rolic sagrZnoblad gazrdilia,
radganac iTxovs mis aqtiur monawileobas nawarmoebis energetikis
gadmocemaSi, amitomac momRerals ara mxolod teqnika, aramed sakmaod
Zlieri fizikuri momzadeba moeTxoveba. aRsaniSnavia, rom miuxedavad
aSkara “simZimisa”, hard-rokis ganTqmuli vokalistebi faqtiurad ar
iyeneben “xrinwebs”, maTi xmebi ulamazesi tembriT gamoirCeva.
vizualuri aspeqti – faqtiurad SeiZleba iTqvas, rom hard-rokis
warmomadgenlebi naklebad fiqrobdnen sasceno warmodgenebze, radganac
Tavad musikis energetika imdenad Zlieri iyo, rom ar saWiroebda
damatebiTi gamomsaxvelobis xerxebis gamoyenebas. gamonakliss am
SemTxvevaSi “satanisturi” ganStoebis mimdevrebi warmoadgendnen,
radganac musikisa da teqtebis primitiuloba da erTferovneba
ganapirobebda niRbebis, grimis xmarebis, Teatralizebuli warmodgenebis
aucileblobas. amis mizani kvlavac msmenel-mayureblis “SeSineba” iyo.
unda aRiniSnos, rom Tavad hard-rokis warmomadgenlebs Soris iyo erTgvari
stilisturi dayofa – erTis mxriv jgufebi, romlebis Semoqmedebac demokratiul
folks eyrdnoboda, xolo meores mxriv daxvewil britanul bluzze dafuZnebuli
Semoqmedebis mqone jgufebi.
bunebrivia, rom hard-roks arc amerikam auvara gverdi da am mimarTulebas
kidev ufro meti demokratiuloba SesZina.
warmomadgenlebi:
Led Zeppelin (stilis fuZemdebeli; jgufis Semoqmedeba britanul bluzzea dafuZnebuli),
Deep Purple (stilis fuZemdebeli), Grund Funk Railroad, Jimmy Hendrix, Free, Alice Cooper,
Black Sabbath, Queen
6. art-progresiv-roki (Art-Progressive Rock)
XX saukunis 60-70-ani wlebis mijnaze rok-musika kidev erTi seriozuli
mimdinareobiT gamdidrda. am periodSi rokSi mravali profesionali musikosi
moRvaweobda, adamianebi, romlebmac klasikuri musikaluri ganaTleba miiRes da
amitomac kargad icodnen musikis harmonia, nawarmoebis agebis struqturebi da
formebi, gaaCndaT Rrmed ganviTarebuli saSemsruleblo teqnika. faqtiurad swored
am droisTvis rok-musika profesiul liandagze dgeba.

14
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
dro da dro e.w. “araklasikuri” musikaluri xelovnebis warmomadgenlebi
cdilobdnen daeaxlovebinaT klasikuri musikisa da sxva mimdinareobebis
monapovrebi. ase, magaliTad, 1950-an wlebSi jazmen-musikosebma gadawyvites jazisa da
klasikis gaerTianeba da am mcdelobas “mesame mimdinareoba” (Third Stream) Searqves.
mesame imitom, rom maTi azriT pirveli gaxldaT klasikuri musika, meore – jazi,
xolo maTi sinTezi – mesame mimdinareoba. am eqsperimentis msvlelobisas didi
simfoniuri orkestri jaz-kvartetTan erTad asrulebda sxvadasxva kompoziciebs,
sadac musikalurad iyo Serwymuli rogorc klasikuri musikis, ise jazis elementebi.
klasikisa da rokis SeerTebis mcdeloba rok-musikosebsac hqondaT da amaSi,
bunebrivia, kvlavac britanelebs ekuTvniT pirveloba. jazmenebisgan gansxvavebiT,
rokis warmomadgenlebi axdendnen didi kompozitor-klasikosebis sayovelTaod
cnobili nawarmoebebis citirebas, magram uCveulo, rokis elementebiT gaferadebul
stilSi. aRsaniSnavia, rom am axali stilis Semsrulebebli rok-musikosebi Zalzed
frTxilad epyrobodnen msoflio kulturul memkvidreobas da arc erT bgeras ar
cvlidnen nawarmoebis melodiasa Tu harmoniaSi. vrcel saimprovizacio monakveTebs
ki gansxvavebul masalaze agebdnen, romelic amavdroulad organulad exmaureboda
klasikuri nawarmoebis mTavar ideas.
droTa ganmavlobaSi am stilis mimdevrebi sxvadasxva mizezebis gamo uars
amboben klasikuri musikis magalitebis gamoyenebaze, qmnian sakuTar kompoziciebs,
magram am stlisTvis damaxasiaTebel TiTqmis yvela Tvisebas inarCuneben.
am stils mravali saxelwodebiT amkobdnen, sabolood Camoyalibda is
saxelwodeba, romlitac es stili dResaa cnobili da romelic, albaT, yvelaze
kargad gadmoscems mis sirTules da mravalferovnebas – art-progresiv-roki.
art-progresiv-roki, iyenebs ra sxva stilebis miRwevebs, gamoirCeva sakmaod
gansxvavebuli TvisebebiT:
musikaluri aspeqti – am stilSi klasikuri musikis sauketeso qmnilebebis
gamoyeneba, bunebrivia ganapirobebs rogorc melodiur, ise harmoniul
simdidres da siRtules. sainteresoa aseve kompoziciebis forma da misis
agebis principebi. msgavsad fsiqodeliuri rokis kompoziciebisa, art-
progresiv-rokis nawarmoebebic sakmaod xangrZlivia da rTuli, xSirad
isini ramdenime kontrastul monakveTs Seicaven, romlebic amavdroulad
mTavar ideas gadmocemen. kompoziciis dasawyisi yovelTvis klasikuri
musikis magaliTia, romlis nawilebi SesaZloa saimprovizacio
monakveTebSic iCinon Tavi. xSirad kompoziciis daboloebac klasikuri
magaliTis elementebs Seicavs. yvelaferi es didi ostatobiTaa
aranJirebuli, rac art-progresiv-rokis kompoziciebs daxvewil saxes
aniWebs. momdevno ganviTarebis Sedegad, rodesac musikosebi aRar
iyeneben klasikuri musikis memkvidreobas, melodiisa da harmoniis
sirTule, musikaluri formis Sekruloba da teqnikuri ostatoba
SenarCunebulia. art-progresiv-rokis kompoziciebis Temebis melodiuri
naxati naklebad mReradia, Znelad dasamaxsovrebeli, magram usazRvrod
daxvewili da momxiblavi.
Sinaarsobrivi aspeqti – garegnulad am stilis kompoziciebSi protesti
TiTqos da ar Cans, magram Tu ufro Rrmad gamovikvlevT mis arss,
davinaxavT, rom am SemTxvevaSi protesti mkafio da Riaa. im periodSi,

15
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
rodesac art-prograsiv-roki yalibdeboda, msoflios musikis
kritikosebi sazogadoebas Tavs axvevdnen azrs, rom pop-musika, jazi,
roki - meorexarisxovani xelovnebaa, xolo masSi moRvawe musikosebi –
bedukuRmarTi uqnarebi. rok-musikosebma es mcdari cneba faqtiurad
daamarcxes, radganac Tavisi xelovnebiT daamtikes, rom ganaTlebuli
rokmeni klasikasac SesaniSnavad flobs, da rokSic mis damuSavebasac
axerxebs, xolo klasikosi-Semsrulebeli mxolod Tavis naWuWSi
Caketilia. droTa gamnavlobaSi, rodesac rok-musikam saTanado adgili
daimkvidra msoflio musikalur kulturaSi, es protesti, bunebrivia,
TavisTavad “ganelda”.
JReradobis aspeqti – Camoyalibebis sawyis etapze art-progresiv-rokis
jgufSi wina planze eleqtro-klaviSiani sakravi gamodis. es bunebrivicaa,
radganac klasikuri qmnilebebis umravlesoba an Seqmnilia, an
gadamuSavebulia fortepianosaTvis. garda amisa, im periodisaTvis
arsebuli sxvadasxvagvari efeqtebis gamoyenebiT, ramdenime sakravze
erTdrouli dakvriT Semsrulebeli did StabeWdilebas axdenda
msmenelze. bas-gitara da dasartyami sakravebi kompoziciis saerTo
musikaluri faqturis ukiduresad aqtiuri monawileni arian.
aRsaniSnavia, rom am stilis kompoziciebSi vokaluri partia faqtiurad
damxmare elementia, radganac musika Sinaarsobrivad sakravieria da
teqnikurad Zalzed datvirTuli, xolo vokali CarTulia saimprovizacio
procesebSi. mogvianebiT jgufebis Semadgenloba tradiciul miuaxlovda,
wina planze kvlavac eleqtro-gitara wamoiwia, ZiriTadi aqcenti ki
tembraluri efeqtebis gamoyenebazea gakeTebuli.
vizualuri aspeqti – msgavsad fsiqodeliuri rokisa, art-progresiv-
rokis warmomadgenlebi aqtiruad iyeneben ganaTebis mravalferovan
efeqtebs da, garda amisa, sakmaod eqscentriulad iqcevian scenaze,
seriozuli klasikosebis seriozuli qcevis sawinaaRmdegoT.
art-progresiv-roki amerikaSic gavrcelda, mravali metamorfoza ganicada,
magram dResac rCeba elitarul stilad, rok-musikis erT-erT saocrebad.
warmomadgenlebi:
Emmerson, Lake&Palmer (stilis fuZemdebeli); King Crimson, Jethro Tull, Yes, Genesis
7. weriTi da vizualuri testi

16
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
8. pank-roki (Punk Rock)
XX saukunis 70-ani wlebis meore naxevarSi sazogadoebaSi ukve sxva tipis
problemebi Cndeba, gansakuTrebiT es exeba didi britaneTis saxelmwifoebriv
konservatiul azrovnebas. sazogadoebis gayofa fenebad, fenebs Soris uxilavi
konfliqti, adamianebis ufro maRal fenebSi moxvedrisken swrafva, “mamebisa da
Svilebis” mudmivi konfliqti, mSoblebis samsaxurebSi dakavebuloba da mozardebis
simartove – yvelafri es iwvevda axalgazrdobis “amboxs”, radganac axalgazrda
pirovneba, gansakutrebiT Camoyalibebis procesSi myofi mozardi, zrdasrulebisgan
gansakutrebul yuradRebas iTxovs. aSS-Sic msgavs problemebs hqonda adgili, magram
amerikeli xalxis yvelaze didi tragedia – rac SeiZleba meti fulis Sovnis
gasaocari survili iyo da aris dResac, radganac amerikis sazogadoeba yvelafers
sazRvravs fulis raodenobiT da ara sulieri da pirovnuli kriteriumebiT.
aRniSnul periodSi rok-musikis ganviTarebaSi ukve arsebul momdinareobebTan
paralelurad Cndeba da viTardeba axali stili, romelic mozardebis protests
sazogadoebrivi gulgrilobis winaaRmdeg asaxavs da didi TavaSvebulobiT
gamoirCeoda. sagulisxmoa rok-musikis am stilis saxelwodebac “pank-roki”, romelic
inglisuri “slengis” mixedviT “cudi biWebis” Semoqmedebas gansazRvravda (punk - ingl.
slengiT cudi yofaqcevis, Tavze xelaRebuli biWi). pank-rokis mimdevarTa asakic
saTanadoa, mozardebi kvlav cdiloben ufrosi Taobis yuradRebis mipyrobas, amJamad
rok-musikis meSveobiT.
miuxedavad aSkara primitiulobisa, am stilma sakmaod farTe aRiareba hpova
msoflioSi da droTa ganmavlobaSi sxvadasxva modificireba ganicada:
musikaluri aspeqti – melodia uaRresad primitiuli, naklebad
gamomsaxveli, faqtiurad ramdenime bgeraze agebuli minamReris mudmivi
gameoreba. pank-rokis kompoziciebi ZiriTadad moklebulia harmoniul
brunvebs, radganac igi akordebis minimalur raodenobazea agebuli.
SeiZleba iTqvas, rom pank-rokis SemTxvevaSi, musika damxmare elementia,
gamomsaxvelobis sxva xerxebTan SedarebiT. stilis momdevno
ganviTarebis Sedegad, rodesac pank-rokis kompoziciebis tempi Senelda,
melodiuri mxare met-naklebad gamdidrda, igi ufro mreradi, liriul-
sasowarkveTili gaxda, xolo harmonia mainc Raribia.
Sinaarsobrivi aspeqti – pank-rokis kompoziciebis umravlesoba teqstis
reCitatiuli gadmocemaa, leqsis musikaluri gaformebaa.
JReradobis aspeqti – am stilSi moRvawe jgufebis Semadgenloba
tradiciulia – 2 eleqtro-gitara, bas-gitara da dasartyami sakravebi,
sadac eleqtro-gitaras wamyvani roli ekisreba. Tavad musikis
xasiaTidan gamomdinare, pank-rokmenebi met yuradRebas JReradobis
simZlavres aqceven, vidre Sesrulebis teqnikas. droTa ganmavlobaSi
Tanxlebis JReradoba ufro ixveweba, Tavs iCens sxvadasxva efeqtis
gamoyeneba, aseve klaviSiani sakravebi emateba ZiriTad Semadgenlobas,
xolo gitaris frazireba ufro sazriani xdeba. vokalistis sasimRero
manera, gansakutrebiT ganvitarebis sawyis etapze, ar jdeba aranair

17
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
CarCoebSi, radganac arc tembriT da arc vokaluri teqnikiT ar
gamoirCeva. vokali pank-rokSi – quCis sasaubro maneraa. momdevno
ganvitarebis procesSi vokali ufro “mowesrigebuli” xdeba, masSi metia
sasimrero elementi, vidre quCis saubari.
vizualuri aspeqti – aRmocenebisTanave pank-rokis Semsruleblebi
yuradRebas ipyroben eqstravagantuli, xSirad gamomwvevi sasceno
saqcieliT. maTi Cacmulobac, Tmis Seferilobac da varcxnilobac
(sxvadasxva moulodneli ferebis Tma, xandaxan mravalferovani Tma, e.w.
“irokezebi”-s varcxniloba pankebis mieraa SemoRebuli da a.S.), qcevis da
simreris manerac – sazogadoebisTvis gamaRizianebelia, da amitomac
yuradRebis centrSi mosaqcevia, rac faqtiurad pank-rokerebis mizans
warmoadgens. gaakeTe is, rac sazogadoebisTvis miuRebelia, moiqeci ise,
rogorc saSualo moqalaqe ar iqceva, nebismieri xerxiT daimsaxure
farTe masebis yuradReba – es pankebis kredoa. droTa ganmavlobaSi,
rodesac am stilis ZiriTadi mamoZravebeli protesti met-naklebad
ganelda, rodesac video-xelovneba ganviTarda, pank-rokis
eqstravagantuloba video-klipebis sferoSi gadainacvla. Tu ki
gaviTvaliswinebT, rom musikis TvalsazrisiTac stilma sagrZnobi
cvlileba ganicada ukeTesobisken, vizualuri mxare Zalzed maRal doneze
avida, radganac zogierTi video-klipi art-video xelovnebis WeSmariti
Sedevria.
warmomadgenlebi:
The Sex Pistols; The Ramones; The Big Balls&The Great White Idiots; The Clash; Patti Smith; Nirvana;
The Radiohead
9. post-progresiv (alternariuli) roki. prog-roki
(Post-Progressive (Alternative) Rock; Prog- Rock)
1970-ani wlebis miwuruls da 1980-ani wlebis pirvel naxevarSi rok-musikis
ganviTarebis istoriaSi kidev erTi mimdinareoba Seemata. igi im periodisaTvis ukve
arsebuli progresiv-rokis gonivruli da logikuri gagrZelebaa da amitom mas post-
progresiv rokis saxeli daerqva (xandaxan am mimdinareobas alternatiul roksac
uwodeben, raTa xazi gausvan mis arastandartul saxes).
imisaTvis, rom gavigoT post-progresiv rokis araordinaluroba, saWiroa
yuradReba gavamaxviloT musikaluri xelovnebis iseT mniSnelovan elementze,
rogoricaa nawarnoebis aranJireba. musikaluri nawarmoebis aranJireba faqtiurad
gansazRvravs kompoziciis mTavari ideis gadmocemis efeqturobas da musikis
msmenelze zemoqmedebis simZlavres, vinaidan aranJirebis arsi mdgomareobs
sakravieri ansmablis Semadgenlobis, nawarmoebis formis, solirebuli sakravebis

18
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
dadgenaSi, nawarmoebis Sesavlis da daboloebis gadawyvetaSi, da, rac mTavaria,
swored aranJirebis avtori sazRvravs Tu romeli sakravi ras daukravs, vokalisti
ras imRerebs da a.S. aranJireba SeiZleba reJisuras SevadaroT, im TvalsazrisiT,
rom aranJirebis meSveobiT musikaSi yvelaferi “dadgmulia”, anu kompozicia Sedgeba
winaswar gamowerili musikaluri partiebisagan, sadac TiToeuli bgera, tembri Tu
efeqti winaswar gaTvlilia. post-progresiv rokis kompoziciebi saocari
SekrulobiT da araordinalurobiT gamoirCevian aranJirebis maRali donis xarjze.
aranJirebis, anu musikaluri “speqtaklis” erT-erTi mniSvnelovani elementia e.w.
rifi – garkveuli musikaluri brunva, romelic garkveuli periodulobiT meordeba
da aqtiurad monawileobs kompoziciis faqturis SeqmnaSi. musikaSi arsebobs rifis
ramdenime saxe: melodiuri rifi (garkveuli musikaluri frazis gameoreba),
harmoniuli rifi (akordebis garkveuli brunvis gameoreba) da ritmuli rifi
(garkveuli ritmuli naxatis gameoreba). post-progresiv rokis kompoziciebis
aranJirebaSi rifebi yvela aRniSnuli saxe aqtiurad gamoiyeneba.
sainteresoa, rom post-progresiv rokis warmomadgenlebi uars amboben
improvizaciaze, rogorc kompoziciis Semadgenel nawilze da faqtiurad gadadian pop-
musikisTvis damaxasiaTebeli sasimRero formis gamoyenebaze.
musikaluri aspeqti – msgavsad gviani progresiv rokisa post-progresiv
rokis melodika uCveulo da mravalferovania, sakmaod rTulia
aRsaqmelad da dasamaxsovreblad, Tumca amis kompensireba xdeba
kupleturi formis xarjze, rac am kompoziciebs met demokratiurlobas
aniWebs. rac Seexeba harmonias, miuxedavad imisa, rom brunvebSi monawile
akordebis raodenoba arc Tu ise didida, samagierod Tavad akordebi
arastandartuli agebulebisaa, rac harmonias originalobas aniWebs.
Sinaarsobrivi aspeqti – Sinaarsobrivi speqtri post-progresiv rokis
qmnilebebSi sakmaod farTea, magram poetur teqtebs ar axasiaTebs
rokisTvis Cveuli agresiuli energetika. poziciis gamoxatva xdeba ufro
rbilad da vualirebulad da protests faqtiurad ar asaxavs, rac XX
saukunis 80-ani wlebis saerTo tendencias warmoadgens.
JReradobis aspeqti – ansmablSi Semavali sakravebis mravalferovnebidan
gamomdinare post-progresiv rokis kompoziciebi Jreradobis udidesi
mravalferovnebiT gamoirCevian. aRsaniSnavia, rom rokis tradiciul
sakravebTan erTad post-progresiv rokis Semsruleblebi uamrav saxva
sakravsac iyeneben (klaviSianebis nakrebidan Casaberi, xalxuri da
uCveulo eleqtronuli sakravebis CaTvliT). vokali tembralurad rbili
da daxvewilia, momRerlisTvis sakmaod didi teqnikuri momzadebaa
saWiro, radganac melodiurad maTi partia urTulesia. xSirad iyeneben
beq-vokals, xandaxan mravalxmiani faqturiT.
vizualuri aspeqti – gansakutrebul vizualur efeqtebs post-progresiv
rokis warmomadgenlebi ar iyeneben, radganac kompoziciebi musikalurad
sakmaod gadatvirTulia. video-klipebSi prevalirebs “art”-mimarTuleba.
1990-ani wlebis miwuruls 2000-an wlebSi post-progresiv rokma modificireba
ganicada da organulad gadaizarda e.w. prog-rokSi (xSirad msmenels es ori
mimdinareoba ereva erTmaneTSi da “post-progresivs” uwodebs “progs”; es Secdomaa,

19
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
miuxedavad aSkara monaTesave Tvisebebisa, prog-roki mainc gansxvavdeba misi winamorbedi
mimdinareobisgan Tvisebebis mTeli rigiT).
aRsaniSnavia, rom es periodi sayovelTao “kompiuterizaciis” niSniTaa
cnobili. virtualurma samyarom nel-nela daimona kacobrioba – virtualuri
urTierTobebi, virtualuri siyvaruli, virtualuri wignebi, virtualuri buneba,
virtualuri omebi, qalaqebi da saboloo jamSi – virtualuri suliereba. aseTi
garemocvis Tavze Semoxveva azianebs adamianis fsiqikas, angrevs mis sulier samyaros,
arTmevs mas Tanamedroveobis aRqmis, arCevanis Tavisuflebis, grZnobebis gamoxatvis
kuTvnil uflebas, rac adre Tu gvian Sinagan protests iwvevs. swored am protests
gamoTqvamen prog-rokis warmomadgenlebi da adamianebs gare samyaroSi
dabrunebisken mouwodeben da am ideis gamosaxatavad iyeneben yvela winamorbedi
mimdinareobis miRwevebs.
warmomadgenlebi:
post-progresiv roki – The Smiths; Marillion; The Cure; Level 42
prog-roki – The Magenta; The Tangent; The Porcupine Tree
10. hard end hevi roki; hevi metal roki
(Hard & Heavy Rock; Heavy Metall Rock)
es orive mimdinareoba 1980-ani wlebis miwuruls - 1990-an wlebis dasawyisSi
hard-rokis saukeTeso tradiciebze aRmocenda, Tumca maT Soris garkveuli sxvaoba
arsebobs. saerTo tendencia, romelic orive mimdinareobas aerTianebs – sxvadasxva
eleqtronuli efeqtebis xarjze saerTo JReradobis kidev ufro damZimeba da saundis
simZlavris gazrdaa, rac Tavad am mimdinareobebis saxelwodebebSicaa asaxuli:
musikaluri aspeqti – hard-rokisTvis damaxasiaTebeli gamokveTili
melodika, rTuli, magram mainc uaRresad demokratiuli, skamod martivi,
magram gamomsaxveli harmonia orive mimarTulebisTvisaa
damaxasiaTebeli. gansxvaveba maT Soris imaSia, rom hard end hevi rokis
kompoziciebis wyaro – britanuli bluzia, miTumetes, rom am stilSi
xSirad vxvdebiT jgufis “Led Zeppelin” saukeTeso tradiciebis dacviT
Sesrulebul rok-baladebs, xolo hevi metalis – garkveul wilad folki,
romelmac dakarga Cveuli mReradoba da nawilobriv primitivizmSi
gadaizarda. aRsanisnavia, rom orive stils axasiaTebs kompoziciebis
kupleturi formiT ageba da eleqtro-gitaris saimprovizacio solo-
monakveTebis xazgasma.
Sinaarsobrivi aspeqti - ZiriTadad yvela kompoziciebi agebulia poetur
teqstebze, romlebis Tematika adamianebs Soris urTierTobisa da maTi
grZnobebis mravalferovan speqtrs Seicavs, Tumca Tavs iCens mistikuri
teqstebic, gansakuTrebiT e.w. “satanisturi” ganStoebis mimdevrebTan.

20
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
JReradobis aspeqti – jgufebis Semadgenloba tradiciulia, saerTo
JReradoba gaZlierebuli da damZimebulia dasartyami sakravebis
danadgarebis gamdidrebis da eleqtro-sakravebis efeqtebis uzarmazari
raodenobis xarjze. vokalistisgan, iseve rogorc hard-rokSi, didi
gamZleoba, teqnika da Zlieri monacemebi moeTxoveba.
vizualuri aspeqti – jgufebis koncertebi, hard-rokis warmodgenbTan
SedarebiT, saukeTeso ganaTebiTaa gaformebuli, rac musikis aRqmas
exmareba. garda amisa, video-xelovnebis ganvitarebis xarjze klipebis
Sinaarsobrivi da vizualuri xarisxi metad gazrdilia.
rogorc analizidan Cans, musikalur-Sinaarsobrivi TvalsazrisiT rok-musikis
am stilebs axali araferi SemouTavazebia. ZiriTadi aqcenti JReradobis
mravalferovnebisa da gaZlierebaze da vizualuri gaformebis originalobaze
keTdeba.
warmomadgenlebi:
hard end hevi roki – The Kiss, The Rainbow, Ozzy Osborne, The Whitesnake, Van Hallen,
Aerosmith, Def Leppard, Scorpions
hevi metal roki – Samson, Saxon, Venom, Diamond Head, Angel Witch, Accept, Judas Priest,
Motley Crue, Iron Maden, Motorhead, Metallica, Guns‟N‟Roses
11. axali talRis roki
(New Wave Rock)
1980-an wlebSi msoflio musikaluri kulturis erT-erTi mZlavri
momdinareobis – pop-musikis – sxva mimdinareobebze Zlieri zegavlena igrZnoba.
faqtiurad im periodSi iwyeba pop-musikis, jazis da rokis urTierT asimilaciis da
gamdidrebis procesi, rac gardauvali iyo, radganac es samive mimdinareoba ufro da
ufro uaxlovdeboda erTmaneTs.
1980-ani wlebis miwuruls sxvadasxva rok-musikosebma, pop-musikis da jazis
miRwevebis gamoyenebiT, Seqmnes rok-musikis axali mimarTuleba, romelsac axali
talRis roki (New Wave Rock) uwodes. es mimarTuleba marTlac rom axali,
rokisTvis sakmaod uCveulo iyo, radganac yovelgvar protests moklebulia da
garkveul wilad lirizmiTaa ganmsWvaluli. garda amisa, axali talRis rokis
kompoziciebs motoruli (mdgradi, gameorebadi) ritmuli Tanxleba aqvs, rac mas pop-
musikis sacekvao xasiaTis simrerebTan aaxlovebs. mTlianobaSi SeiZleba iTqvas, rom
axali talRis roki aRmocenda post-progresiv rokis, pop-musikis da jazis
miRwevebis safuZvelze.
musikaluri aspeqti – melodia sakmaod rTuli, Tumca kompoziciebis
ageba kupleturi formiT xdeba. harmonia SedarebiT martivi, magram,
msgavsad post-progresiv rokisa, uCveulo akordebisgan Sedgeba.
aRsaniSnavia, rom axali talRis rokis kompoziciebis nawili aigeba

21
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
romelime melodiuri minamReris gameorebaze sxvadasxva harmoniuli
sxvlebis fonze, riTac mravalferovnebis efeqts aRweven. sxvagvarad rom
vTqvaT, kompoziciebSi farTod gamoiyeneba sxvadasxvagvari rifebi.
Sinaarsobrivi aspeqti – kompoziciebis Tematika ZiriTadad adamianis
grZnobebTanaa dakavSirebuli, magram moqmedeba mdored viTardeba da
protests ar Seicavs.
JReradobis aspeqti – JreradobaSic axali talRis rokis kompoziciebi
msgavsia post-progresiv rokis, sadac aranJirebas da sakravebis
tembralur Serwymas eTmoba udidesi adgili. pop-musikidan SemoRebulia
TanxlebaSi simebiani sakravebis gamoyeneba. vokali sakmaod rbili,
teqnikurad Zlieri, iSviaTad rokisTvis damaxasiaTebeli “xrinwebiT”.
vizualuri aspeqti – vizualuri mxare aranaklebad mniSvnelovania am
stilis SemsruleblebisTvis. sasceno warmodgenebi formdeba ganaTebis
yvelanairi efeqtebiT. rac Seexeba video-klipebs, aq sruli stilisturi
Tavisuflebaa, magram ufro xSirad aqcenti musikis rifebis da ZiriTadi
faqturis vizualur-kadrobriv xasgasmazea gakeTebuli.
sainteresoa, rom axali talRis rokis Camoyalibebamde rok-musika mamakcabis
prerogativas warmoadgenda, mxolod prog-rokis mimdevar Tanamedrove jgufebSi
Cndebian vokalisti qalbatonebi. axali talRis rokSi qalbatonebi ufro Tamamad
ikaveben vokalist-lideris poziciebs, rac uTuod pop-musikis zegavlenad gvevlineba.
rokSi axali talRa SemoiWra, romelic miuxedavad sxvadasxva mimdinareobebis
zegavlenisa, mainc rokad rCeba, ris safuZvelsac mdgradi “Four Beat”-i da
kompoziciebis Sinaarsobriv-musikaluri siRrme iZleva.
warmomadgenlebi:
Talk Talk; Ultravox; The Pretenders; Blondie; The Police; Duran Duran; Eurythmics; Simple Minds; U2
12. TreS metal roki; hevi hip-hop roki
(Trash Metal Rock; Heavy Hip-Hop Rock )
TreS metal roki faqtiurad hevi metal rokis mimdinareobis ufro
Tanamedrove gagrZelebaa, gansxvaveba am stilebs Soris kidev ufro meti
primitivizmisken gadsvlaSi mdgomareobs. faqtiurad Sefasebis yvela is aspeqti,
romliTac hevi metal roki ganvixileT esadageba TreS metal roks, Tu ki yvelafers,
garda vizualuri efeqtebisa da dasartyami danadgaris kidev ufro metad damZimebisa,
met simartives da primitiulobas davumatebT.
rogorc ukve aRiniSna, 1990-ani wlebidan iwyeba (da dResac grZeldeba) musikis
sxvadasxva mimdinareobebis erTgvari asimilacia. aqedan gamomdinare gasakviri araa
hard end hevi rokis da hip-hop subkulturebis gaerTianeba, ramac rok-musikis
sakmaod originaluri stilis warmoSoba ganapiroba – hevi hip-hop roki. hip-
hoperebis Sesrulebis uCveulo manera, aJRerebuli hard end hevi rokis Tanxlebis
fonze didi gamomsaxvelobiT gamoirCeva da am stilma Zalian male sakuTari adgili

22
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
daimkvidra rogorc rok-musikis, ise msoflio gasarTobi xelovnebis ganviTarebis
istoriaSi. aRsaniSnavia, rom hevi hip-hop stils gaaCnia rogorc hard end hevis, ise
hip-hopis yvela damaxasiaTebeli musikalur-vizualuri atributika.
warmomadgenlebi:
TreS metal roki – Overkill; Slayer; AC/DC; Megadeth
hevi hip-hop roki – Limp Bizkits; Rage Against The Machine (RATM); Corn
13. alternatiuli hevi roki; post-pank roki
(Alternative Heavy Rock; Post-Punk Rock )
2000-an wlebSi musikis stilebs Soris sazRvrebi imdenad irRveva, rom dRes e.w.
gasarTob musikalur mimdinareobebs metwilad “msoflio musikas” (World Music)
uwodeben. sxvadasxvagvari musikaluri kiloebis gamoyeneba kompoziciebis Seqmnisas,
gansakuTrebiT saimprovizacio monakveTebSi - erT-erTi mniSvnelovani elementia,
romliTac jazma da msoflios folklorma musikis sxva mimdinareobebi gaamdidra.
aseTi saxis musikas xSirad modalurs uwodeben (inglisurad kilo - Mode, xolo
kiloebrivi musika – Modal music).
rok-musikosebi aqamde ZiriTadad tradiciul maJor-minoris kiloebriv
sistemaSi qmnidnen kompoziciebs, xandaxan amdidrebdnen musikalur faqturas bluzis
kilos gamoyenebiT. xolo 2000-ani wlebidan modaluri musikis elementebi Tavs
iCenen rokSic, gansakuTrebul da Zalzed TviTmyofad stilSi, romelsac
alternatiuli hevi roki (Alternative Heavy Rock) ewodeba. rogorc saxelwodebidan
Cans, am stils safuZvlad hard end hevi roki udevs, yvela misi miRwevebis
gamoyenebiT, magram modaluri elementebiT gaferadebuli. garda amisa, alternatiul
hevi rokSi vokalistis rolia gazrdili imdenad, rom xSir SemTxvevaSi mas
improvizaciis Sesrulebac ki ekisreba.
post-pank roki yvela im tradicias agrZelebs, romelic Camoyalibda pank-
rokis stilSi, magram Tanamedrove stilebis asimilaciis Sedegad odnav scdeba
adrindel primitivizms. post-pank roki asakobrivad kvlavac sxva danarCen stilebTan
SedarebiT “mozardia”, kvlavac gamaRizianeblad xmauriani da gamomwvevia, kvlavac
axalgazrda pirovneba Taviseburad iTxovs ufrosi Taobis yuradRebas. magram XXI
saukunis pirvel aTwleulSi am protests, am “miuRebel” saqciels, am moTxovnebs
musikaluri TvalsazrisiT Cveuli simZafre moaklda, kompoziciebis tempic SedarebiT
Senelda.
warmomadgenlebi:
alternatiuli hevi roki – Stone Temple Pilots; Pearl Jam; Faith No More; Living Colour
post-pank roki – The Hives; Editors; Interpol; UK Subs

23
i.ebraliZe, “rok-musikis stilebis istoriuli mimoxilva”
14. Tanamedrove roki
(Contemporary Rock)
rok-musikis zemoTxsenebuli stilebidan dRes SedarebiT gamokveTilad
inarCunebs ZiriTad Tvisebebs hevi metal roki. am stilSi mravalma axalma jgufma
iCina Tavi, romlebmac am stilisTvis damaxasiaTebeli yvela gamomsaxveli Tviseba
SeinarCuna da, garda amisa, gaamdidra igi modaluri musikis elementebiT.
aseve agrZelebs arsebobas pank-rokis da post-pank rokis gamgrZelebeli
stili, romelic Tanamedrove pop-musikis erT-erTi mimdinareoba, kerZod ki e.w.
densi (Dance music) SeiTvisa da Cveuli melodiur-harmoniuli primitivizmi repis
miRwevebiT gaamdidra. am stils amJamad dens-pank roki (Dance-Punk Rock) ewodeba.
aseve aRsaniSnavia rokis wminda Tanamedrove gamovlineba – e.w. eleqtronuli
roki (Electronic Rock), romelsac safuZvlad post-progresiv roki daedo, magram
kompiuteruli efeqtebiT gamdidrebulia stilis rogorc musikaluri, ise vizualuri
mxare.
saerTod SeiZleba iTqvas, rom dRes rok-musikis sferoSi sruli Tavisufleba
sufevs, yvela arsebuli stilis mimdevari jgufebi moRvaweoben, zogi msoflio
SemoqmedebiT standartebs akmayofilebs, zogi maTganis Sesrulebis done am
standartebs ver akmayofilebs. msmenelma TviTon unda gaakeTos arCevani Tu ras
mousminos, miTumetes, rom dRes stilebisa Tu Semsruleblebis arCevani Zalzed
mravalferovania.
warmomadgenlebi:
Tanamedrove hevi metal roki – Suicidal Tendencies; Dirty Rotten Imbeciles (D.R.I); Shadows
Fall; The Darkness; Manowar; Stormtroopers Of Death (S.O.D)
dens-pank roki – The Liars; The Rapture; Radio 4; The Killers
eleqtoronuli roki – The Prodigy; Pendulum; Ratatat; Nine Inch Nails
15. saboloo gamocdisTvis mzadeba
iliaunis biblioTekaSi devs TqvenTvis saintereso wigni, romliTac SegiZliaT
isargebloT nebismieri informaciis mosapoveblad da referatebis weris dros:
Paul du Noyer, “The Billboard Illustrated Encyclopedia of Music: From Rock, Pop, Jazz, Blues and Hip-
Hop to Classical, Country, Folk, World and More”